Pasakyti, kad yra viena konkreti reumatoidinio artrito priežastis – negalima. Šios ligos, kuria sergančių žmonių imuninė sistema pradeda neatpažinti savo pačios ląstelių ir jas puola, priežastys nuolatos tiriamos, tačiau vienareikšmiško atsakymo, kokios jos, nėra. Galima pasakyti tik tiek, kad artritas susijęs su genetika, X chromosoma, dėl ko moterys juo suserga iki trijų kartų dažniau. Taip pat artrito atsiradimui įtakos turi žmogaus gyvenimo būdas. Uždegimas, kylantis prasidėjus artritui, pats save palaiko, todėl liga praktiškai negali būti pagydyta: tik pristabdyta ir kontroliuojama.

Ankstyvoje stadijoje artritą diagnozuoti sunku

Kaip pirmąjį sąnarių artrozės (artrito) požymį pacientai dažniausiai išskiria ryte apimantį sąnarių sąstingį. Toks sąstingis dažniausiai apima plaštakų ir pėdų sąnarius, bet gali „nusitaikyti“ ir į alkūnes, kelius, klubus. Sąnariai stingsta, atsiranda jų patinimas, paraudimas, pamažu apimantis ir aplinkinius audinius. Judant šie pojūčiai išnyksta, tačiau esant ramioje padėtyje vėl atsiranda.

Sąnarių skausmas ir patinimas ilgainiui išauga į sąnarių deformaciją, pavyzdžiui, išsikraipo rankų pirštai. Tai rodo vėlesnės artrito stadijos pradžią. Ankstyvoje stadijoje sąnarių artrozę diagnozuoti sunku, nes jos požymiai gali priminti kitų ligų simptomus ir galutinei diagnozei nustatyti gali prireikti kelių mėnesių nuo artrito atsiradimo momento. Tam tikri atritą patvirtinantys tyrimai (pavyzdžiui, rentgenograma) ligos pradžioje yra visiškai neinformatyvūs.

Gydymas judesiu, vaistais ir mitybos sureguliavimu

Artrozę gydyti tenka ilgai ir kompleksiškai, neapsiribojant vien medikamentais. Sąnarius kasdien reikia mankštinti (išskyrus itin stiprius artrito paūmėjimo etapus), net jeigu pacientas vaikšto pasiremdamas lazdele. Paprasčiausias vaikščiojimas yra geriausias būdas padėti artrito kamuojamiems sąnariams, taip pat labai tinka plaukiojimas, o esant galimybei – važinėjimas dviračiu. Jeigu pacientas vengia judėti, jo sąnariai stingsta, juos supantys raumenys silpnėja, ir taip atsiranda puiki terpė artrozei dar labiau paūmėti.

Sureguliuota mityba jokiu būdu nereiškia badavimo. Žmogus, o kartu jo sąnariai, turi gauti visų būtinųjų maistinių medžiagų. Ypač svarbu valgyti tokius maisto produktus, kuriuose gausu omega 3 rūgščių, kalcio, geležies (pavyzdžiui, riebią žuvį, kiaušinius, mėsą) ir vengti šias medžiagas iš organizmo per anksti pasišalinti verčiančius produktus, pavyzdžiui, alkoholį ir kavą.

Medikamentinis artrito gydymas – tai gydymas vaistais nuo uždegimo (pavyzdžiui, ibuprofenu), kurie mažina skausmą ir uždegimą bei kūno temperatūrą. Jie turi būti vartojami kartu su skrandį ir žarnyną saugančiais medikamentais, mažinančiais šalutinį priešuždegiminių vaistų poveikį. Stipresni vaistai (pavyzdžiui, steroidiniai hormonai) gali būti vartojami tik griežtai laikantis gydytojo nurodymų. Nauji artrito gydymo metodai (tokie kaip biologinė terapija) yra veiksmingi, bet kartu – labai rizikingi. Taikant tokius gydymo metodus, pacientas yra itin atidžiai stebimas, nuolat atliekami jo kraujo, šlapimo tyrimai, rentgenograma.

The post Reumatoidinis artritas – pati save palaikanti liga appeared first on Chirurgai.